sunervinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sunervinamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sunervinamas, mot. g. sunervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervinamas	sunervinami	sunervinama	sunervinamos	sunervinama	-
kilm.	sunervinamo	sunervinamų	sunervinamos	sunervinamų	-	-
naud.	sunervinamam	sunervinamiems	sunervinamai	sunervinamoms	-	-
gal.	sunervinamą	sunervinamus	sunervinamą	sunervinamas	-	-
įnag.	sunervinamu	sunervinamais	sunervinama	sunervinamomis	-	-
viet.	sunervinamame	sunervinamuose	sunervinamoje	sunervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervinamasis	sunervinamieji	sunervinamoji	sunervinamosios	-	-
kilm.	sunervinamojo	sunervinamųjų	sunervinamosios	sunervinamųjų	-	-
naud.	sunervinamajam	sunervinamiesiems	sunervinamajai	sunervinamosioms	-	-
gal.	sunervinamąjį	sunervinamuosius	sunervinamąją	sunervinamąsias	-	-
įnag.	sunervinamuoju	sunervinamaisiais	sunervinamąja	sunervinamosiomis	-	-
viet.	sunervinamajame	sunervinamuosiuose	sunervinamojoje	sunervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sunervinamas, mot. g. sunervinama.
• Skiemenys: su-ner-vi-na-mą-ją

sunervinamąją

1. ta, kurią sunervina

Etimologija

<= sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---