sunervindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sunervindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sunervindavęs, mot. g. sunervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervindavęs	sunervindavę	sunervindavusi, sunervindavus	sunervindavusios	-	sunervindavę
kilm.	sunervindavusio	sunervindavusių	sunervindavusios	sunervindavusių	-	-
naud.	sunervindavusiam	sunervindavusiems	sunervindavusiai	sunervindavusioms	-	-
gal.	sunervindavusį	sunervindavusius	sunervindavusią	sunervindavusias	-	-
įnag.	sunervindavusiu	sunervindavusiais	sunervindavusia	sunervindavusiomis	-	-
viet.	sunervindavusiame	sunervindavusiuose	sunervindavusioje	sunervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervindavusysis	sunervindavusieji	sunervindavusioji	sunervindavusiosios	-	-
kilm.	sunervindavusiojo	sunervindavusiųjų	sunervindavusiosios	sunervindavusiųjų	-	-
naud.	sunervindavusiajam	sunervindavusiesiems	sunervindavusiajai	sunervindavusiosioms	-	-
gal.	sunervindavusįjį	sunervindavusiuosius	sunervindavusiąją	sunervindavusiąsias	-	-
įnag.	sunervindavusiuoju	sunervindavusiaisiais	sunervindavusiąja	sunervindavusiosiomis	-	-
viet.	sunervindavusiajame	sunervindavusiuosiuose	sunervindavusiojoje	sunervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sunervindavęs, mot. g. sunervindavusi.
• Skiemenys: su-ner-vin-da-vu-sį-jį

sunervindavusįjį

1. tas, kuris sunervindavo

Etimologija

<= sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---