sunervintinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sunervintinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sunervintinas, mot. g. sunervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervintinas	sunervintini	sunervintina	sunervintinos	sunervintina	-
kilm.	sunervintino	sunervintinų	sunervintinos	sunervintinų	-	-
naud.	sunervintinam	sunervintiniems	sunervintinai	sunervintinoms	-	-
gal.	sunervintiną	sunervintinus	sunervintiną	sunervintinas	-	-
įnag.	sunervintinu	sunervintinais	sunervintina	sunervintinomis	-	-
viet.	sunervintiname	sunervintinuose	sunervintinoje	sunervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervintinasis	sunervintinieji	sunervintinoji	sunervintinosios	-	-
kilm.	sunervintinojo	sunervintinųjų	sunervintinosios	sunervintinųjų	-	-
naud.	sunervintinajam	sunervintiniesiems	sunervintinajai	sunervintinosioms	-	-
gal.	sunervintinąjį	sunervintinuosius	sunervintinąją	sunervintinąsias	-	-
įnag.	sunervintinuoju	sunervintinaisiais	sunervintinąja	sunervintinosiomis	-	-
viet.	sunervintinajame	sunervintinuosiuose	sunervintinojoje	sunervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sunervintinas, mot. g. sunervintina.
• Skiemenys: su-ner-vin-ti-ną-jį

sunervintinąjį

1. tas, dėl kurio reikia sunervinti

Etimologija

<= sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

---