surašantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

surašantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. surašantis, mot. g. surašanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašąs, surašantis	surašą, surašantys	surašanti	surašančios	-	surašą
kilm.	surašančio	surašančių	surašančios	surašančių	-	-
naud.	surašančiam	surašantiems, surašantiem	surašančiai	surašančioms, surašančiom	-	-
gal.	surašantį	surašančius	surašančią	surašančias	-	-
įnag.	surašančiu	surašančiais	surašančia	surašančiomis	-	-
viet.	surašančiame, surašančiam	surašančiuose, surašančiuos	surašančioje, surašančioj	surašančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašantysis	surašantieji	surašančioji	surašančiosios	-	-
kilm.	surašančiojo	surašančiųjų	surašančiosios	surašančiųjų	-	-
naud.	surašančiajam	surašantiesiems	surašančiajai	surašančiosioms	-	-
gal.	surašantįjį	surašančiuosius	surašančiąją	surašančiąsias	-	-
įnag.	surašančiuoju	surašančiaisiais	surašančiąja	surašančiosiomis	-	-
viet.	surašančiajame	surašančiuosiuose	surašančiojoje	surašančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. surašantis, mot. g. surašanti.
• Skiemenys: su-ra-šan-tiem

surašantiem

1. tas, kuris surašo

Etimologija

<= surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

---