surašiusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

surašiusių (dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. surašęs, mot. g. surašiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašęs	surašę	surašiusi, surašius	surašiusios	-	surašę
kilm.	surašiusio	surašiusių	surašiusios	surašiusių	-	-
naud.	surašiusiam	surašiusiems	surašiusiai	surašiusioms	-	-
gal.	surašiusį	surašiusius	surašiusią	surašiusias	-	-
įnag.	surašiusiu	surašiusiais	surašiusia	surašiusiomis	-	-
viet.	surašiusiame	surašiusiuose	surašiusioje	surašiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašiusysis	surašiusieji	surašiusioji	surašiusiosios	-	-
kilm.	surašiusiojo	surašiusiųjų	surašiusiosios	surašiusiųjų	-	-
naud.	surašiusiajam	surašiusiesiems	surašiusiajai	surašiusiosioms	-	-
gal.	surašiusįjį	surašiusiuosius	surašiusiąją	surašiusiąsias	-	-
įnag.	surašiusiuoju	surašiusiaisiais	surašiusiąja	surašiusiosiomis	-	-
viet.	surašiusiajame	surašiusiuosiuose	surašiusiojoje	surašiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. surašęs, mot. g. surašiusi.
• Skiemenys: su-ra-šiu-sių

surašiusių

1. tas, kuris surašė

Etimologija

<= surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

---