surašytini

 Lietuvių kalba

Dalyvis

surašytini (reik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. surašytinas, mot. g. surašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašytinas	surašytini	surašytina	surašytinos	surašytina	-
kilm.	surašytino	surašytinų	surašytinos	surašytinų	-	-
naud.	surašytinam	surašytiniems	surašytinai	surašytinoms	-	-
gal.	surašytiną	surašytinus	surašytiną	surašytinas	-	-
įnag.	surašytinu	surašytinais	surašytina	surašytinomis	-	-
viet.	surašytiname	surašytinuose	surašytinoje	surašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašytinasis	surašytinieji	surašytinoji	surašytinosios	-	-
kilm.	surašytinojo	surašytinųjų	surašytinosios	surašytinųjų	-	-
naud.	surašytinajam	surašytiniesiems	surašytinajai	surašytinosioms	-	-
gal.	surašytinąjį	surašytinuosius	surašytinąją	surašytinąsias	-	-
įnag.	surašytinuoju	surašytinaisiais	surašytinąja	surašytinosiomis	-	-
viet.	surašytinajame	surašytinuosiuose	surašytinojoje	surašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. surašytinas, mot. g. surašytina.
• Skiemenys: su-ra-šy-ti-ni

surašytini

1. tas, dėl kurio reikia surašyti

Etimologija

<= surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

---