suragintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suragintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suragintinas, mot. g. suragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintinas	suragintini	suragintina	suragintinos	suragintina	-
kilm.	suragintino	suragintinų	suragintinos	suragintinų	-	-
naud.	suragintinam	suragintiniems	suragintinai	suragintinoms	-	-
gal.	suragintiną	suragintinus	suragintiną	suragintinas	-	-
įnag.	suragintinu	suragintinais	suragintina	suragintinomis	-	-
viet.	suragintiname	suragintinuose	suragintinoje	suragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suragintinasis	suragintinieji	suragintinoji	suragintinosios	-	-
kilm.	suragintinojo	suragintinųjų	suragintinosios	suragintinųjų	-	-
naud.	suragintinajam	suragintiniesiems	suragintinajai	suragintinosioms	-	-
gal.	suragintinąjį	suragintinuosius	suragintinąją	suragintinąsias	-	-
įnag.	suragintinuoju	suragintinaisiais	suragintinąja	suragintinosiomis	-	-
viet.	suragintinajame	suragintinuosiuose	suragintinojoje	suragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suragintinas, mot. g. suragintina.
• Skiemenys: su-ra-gin-ti-nu

suragintinu

1. tas, dėl kurio reikia suraginti

Etimologija

<= suraginti, suragina, suragino <= su- + raginti, ragina, ragino

---