susigalvojančioj

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigalvojančioj (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigalvojantis, mot. g. susigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvojąs, susigalvojantis	susigalvoją, susigalvojantys	susigalvojanti	susigalvojančios	-	susigalvoją
kilm.	susigalvojančio	susigalvojančių	susigalvojančios	susigalvojančių	-	-
naud.	susigalvojančiam	susigalvojantiems, susigalvojantiem	susigalvojančiai	susigalvojančioms, susigalvojančiom	-	-
gal.	susigalvojantį	susigalvojančius	susigalvojančią	susigalvojančias	-	-
įnag.	susigalvojančiu	susigalvojančiais	susigalvojančia	susigalvojančiomis	-	-
viet.	susigalvojančiame, susigalvojančiam	susigalvojančiuose, susigalvojančiuos	susigalvojančioje, susigalvojančioj	susigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvojantysis	susigalvojantieji	susigalvojančioji	susigalvojančiosios	-	-
kilm.	susigalvojančiojo	susigalvojančiųjų	susigalvojančiosios	susigalvojančiųjų	-	-
naud.	susigalvojančiajam	susigalvojantiesiems	susigalvojančiajai	susigalvojančiosioms	-	-
gal.	susigalvojantįjį	susigalvojančiuosius	susigalvojančiąją	susigalvojančiąsias	-	-
įnag.	susigalvojančiuoju	susigalvojančiaisiais	susigalvojančiąja	susigalvojančiosiomis	-	-
viet.	susigalvojančiajame	susigalvojančiuosiuose	susigalvojančiojoje	susigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigalvojantis, mot. g. susigalvojanti.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-jan-čioj

susigalvojančioj

1. ta, kuri susigalvoja

Etimologija

<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---