susigalvojusioje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigalvojusioje (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigalvojęs, mot. g. susigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvojęs	susigalvoję	susigalvojusi, susigalvojus	susigalvojusios	-	susigalvoję
kilm.	susigalvojusio	susigalvojusių	susigalvojusios	susigalvojusių	-	-
naud.	susigalvojusiam	susigalvojusiems	susigalvojusiai	susigalvojusioms	-	-
gal.	susigalvojusį	susigalvojusius	susigalvojusią	susigalvojusias	-	-
įnag.	susigalvojusiu	susigalvojusiais	susigalvojusia	susigalvojusiomis	-	-
viet.	susigalvojusiame	susigalvojusiuose	susigalvojusioje	susigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvojusysis	susigalvojusieji	susigalvojusioji	susigalvojusiosios	-	-
kilm.	susigalvojusiojo	susigalvojusiųjų	susigalvojusiosios	susigalvojusiųjų	-	-
naud.	susigalvojusiajam	susigalvojusiesiems	susigalvojusiajai	susigalvojusiosioms	-	-
gal.	susigalvojusįjį	susigalvojusiuosius	susigalvojusiąją	susigalvojusiąsias	-	-
įnag.	susigalvojusiuoju	susigalvojusiaisiais	susigalvojusiąja	susigalvojusiosiomis	-	-
viet.	susigalvojusiajame	susigalvojusiuosiuose	susigalvojusiojoje	susigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigalvojęs, mot. g. susigalvojusi.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-ju-sio-je

susigalvojusioje

1. ta, kuri susigalvojo

Etimologija

<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---