susigalvosiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigalvosiantį (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigalvosiantis, mot. g. susigalvosianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvosiąs, susigalvosiantis	susigalvosią, susigalvosiantys	susigalvosianti	susigalvosiančios	-	susigalvosią
kilm.	susigalvosiančio	susigalvosiančių	susigalvosiančios	susigalvosiančių	-	-
naud.	susigalvosiančiam	susigalvosiantiems, susigalvosiantiem	susigalvosiančiai	susigalvosiančioms, susigalvosiančiom	-	-
gal.	susigalvosiantį	susigalvosiančius	susigalvosiančią	susigalvosiančias	-	-
įnag.	susigalvosiančiu	susigalvosiančiais	susigalvosiančia	susigalvosiančiomis	-	-
viet.	susigalvosiančiame, susigalvosiančiam	susigalvosiančiuose, susigalvosiančiuos	susigalvosiančioje, susigalvosiančioj	susigalvosiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvosiantysis	susigalvosiantieji	susigalvosiančioji	susigalvosiančiosios	-	-
kilm.	susigalvosiančiojo	susigalvosiančiųjų	susigalvosiančiosios	susigalvosiančiųjų	-	-
naud.	susigalvosiančiajam	susigalvosiantiesiems	susigalvosiančiajai	susigalvosiančiosioms	-	-
gal.	susigalvosiantįjį	susigalvosiančiuosius	susigalvosiančiąją	susigalvosiančiąsias	-	-
įnag.	susigalvosiančiuoju	susigalvosiančiaisiais	susigalvosiančiąja	susigalvosiančiosiomis	-	-
viet.	susigalvosiančiajame	susigalvosiančiuosiuose	susigalvosiančiojoje	susigalvosiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigalvosiantis, mot. g. susigalvosianti.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-sian-tį

susigalvosiantį

1. tas, kuris susigalvos

Etimologija

<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---