susigamintojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susigamintojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigamintojas	susigamintojai
kilm.	susigamintojo	susigamintojų
naud.	susigamintojui	susigamintojams
gal.	susigamintoją	susigamintojus
įnag.	susigamintoju	susigamintojais
viet.	susigamintojuje	susigamintojuose
šauksm.	susigamintojau	susigamintojai

• Skiemenys: su-si-ga-min-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susigamintoja.

susigamintojas

1. tas, kuris susigamina

Etimologija

<= susigaminti, susigamina, susigamino <= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    susigamintojas: bendrai

nesusigamintojas (lt)

Vertimai

  susigamintojas: bendrai

---

Daiktavardis

susigamintojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susigamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigamintoja	susigamintojos
kilm.	susigamintojos	susigamintojų
naud.	susigamintojai	susigamintojoms
gal.	susigamintoją	susigamintojas
įnag.	susigamintoja	susigamintojomis
viet.	susigamintojoje	susigamintojose
šauksm.	susigamintoja	susigamintojos

• Skiemenys: su-si-ga-min-to-jas
• žr. pagr. f. susigamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susigamintojas.

susigamintojas

1. ta, kuri susigamina

Etimologija

<= susigaminti, susigamina, susigamino <= su- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---