susijaudinsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susijaudinsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susijaudinsimas, mot. g. susijaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudinsimas	susijaudinsimi	susijaudinsima	susijaudinsimos	susijaudinsima	-
kilm.	susijaudinsimo	susijaudinsimų	susijaudinsimos	susijaudinsimų	-	-
naud.	susijaudinsimam	susijaudinsimiems	susijaudinsimai	susijaudinsimoms	-	-
gal.	susijaudinsimą	susijaudinsimus	susijaudinsimą	susijaudinsimas	-	-
įnag.	susijaudinsimu	susijaudinsimais	susijaudinsima	susijaudinsimomis	-	-
viet.	susijaudinsimame	susijaudinsimuose	susijaudinsimoje	susijaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudinsimasis	susijaudinsimieji	susijaudinsimoji	susijaudinsimosios	-	-
kilm.	susijaudinsimojo	susijaudinsimųjų	susijaudinsimosios	susijaudinsimųjų	-	-
naud.	susijaudinsimajam	susijaudinsimiesiems	susijaudinsimajai	susijaudinsimosioms	-	-
gal.	susijaudinsimąjį	susijaudinsimuosius	susijaudinsimąją	susijaudinsimąsias	-	-
įnag.	susijaudinsimuoju	susijaudinsimaisiais	susijaudinsimąja	susijaudinsimosiomis	-	-
viet.	susijaudinsimajame	susijaudinsimuosiuose	susijaudinsimojoje	susijaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susijaudinsimas, mot. g. susijaudinsima.
• Skiemenys: su-si-jau-din-si-ma-sis

susijaudinsimasis

1. tas, kurį susijaudins

Etimologija

<= susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---