susijaudinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susijaudinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susijaudinęs, mot. g. susijaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudinęs	susijaudinę	susijaudinusi, susijaudinus	susijaudinusios	-	susijaudinę
kilm.	susijaudinusio	susijaudinusių	susijaudinusios	susijaudinusių	-	-
naud.	susijaudinusiam	susijaudinusiems	susijaudinusiai	susijaudinusioms	-	-
gal.	susijaudinusį	susijaudinusius	susijaudinusią	susijaudinusias	-	-
įnag.	susijaudinusiu	susijaudinusiais	susijaudinusia	susijaudinusiomis	-	-
viet.	susijaudinusiame	susijaudinusiuose	susijaudinusioje	susijaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susijaudinusysis	susijaudinusieji	susijaudinusioji	susijaudinusiosios	-	-
kilm.	susijaudinusiojo	susijaudinusiųjų	susijaudinusiosios	susijaudinusiųjų	-	-
naud.	susijaudinusiajam	susijaudinusiesiems	susijaudinusiajai	susijaudinusiosioms	-	-
gal.	susijaudinusįjį	susijaudinusiuosius	susijaudinusiąją	susijaudinusiąsias	-	-
įnag.	susijaudinusiuoju	susijaudinusiaisiais	susijaudinusiąja	susijaudinusiosiomis	-	-
viet.	susijaudinusiajame	susijaudinusiuosiuose	susijaudinusiojoje	susijaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susijaudinęs, mot. g. susijaudinusi.
• Skiemenys: su-si-jau-di-nu-sių-jų

susijaudinusiųjų

1. tas, kuris susijaudino

Etimologija

<= susijaudinti, susijaudina, susijaudino <= su- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---