susinervinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susinervinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susinervinęs, mot. g. susinervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervinęs	susinervinę	susinervinusi, susinervinus	susinervinusios	-	susinervinę
kilm.	susinervinusio	susinervinusių	susinervinusios	susinervinusių	-	-
naud.	susinervinusiam	susinervinusiems	susinervinusiai	susinervinusioms	-	-
gal.	susinervinusį	susinervinusius	susinervinusią	susinervinusias	-	-
įnag.	susinervinusiu	susinervinusiais	susinervinusia	susinervinusiomis	-	-
viet.	susinervinusiame	susinervinusiuose	susinervinusioje	susinervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervinusysis	susinervinusieji	susinervinusioji	susinervinusiosios	-	-
kilm.	susinervinusiojo	susinervinusiųjų	susinervinusiosios	susinervinusiųjų	-	-
naud.	susinervinusiajam	susinervinusiesiems	susinervinusiajai	susinervinusiosioms	-	-
gal.	susinervinusįjį	susinervinusiuosius	susinervinusiąją	susinervinusiąsias	-	-
įnag.	susinervinusiuoju	susinervinusiaisiais	susinervinusiąja	susinervinusiosiomis	-	-
viet.	susinervinusiajame	susinervinusiuosiuose	susinervinusiojoje	susinervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. susinervinusi.
• Skiemenys: su-si-ner-vi-nęs

susinervinęs

1. tas, kuris susinervino

Etimologija

<= susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    susinervinęs: bendrai

nesusinervinęs (lt)

Vertimai

  susinervinęs: bendrai

---