susinervinsimojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susinervinsimojo (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susinervinsimas, mot. g. susinervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervinsimas	susinervinsimi	susinervinsima	susinervinsimos	susinervinsima	-
kilm.	susinervinsimo	susinervinsimų	susinervinsimos	susinervinsimų	-	-
naud.	susinervinsimam	susinervinsimiems	susinervinsimai	susinervinsimoms	-	-
gal.	susinervinsimą	susinervinsimus	susinervinsimą	susinervinsimas	-	-
įnag.	susinervinsimu	susinervinsimais	susinervinsima	susinervinsimomis	-	-
viet.	susinervinsimame	susinervinsimuose	susinervinsimoje	susinervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervinsimasis	susinervinsimieji	susinervinsimoji	susinervinsimosios	-	-
kilm.	susinervinsimojo	susinervinsimųjų	susinervinsimosios	susinervinsimųjų	-	-
naud.	susinervinsimajam	susinervinsimiesiems	susinervinsimajai	susinervinsimosioms	-	-
gal.	susinervinsimąjį	susinervinsimuosius	susinervinsimąją	susinervinsimąsias	-	-
įnag.	susinervinsimuoju	susinervinsimaisiais	susinervinsimąja	susinervinsimosiomis	-	-
viet.	susinervinsimajame	susinervinsimuosiuose	susinervinsimojoje	susinervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susinervinsimas, mot. g. susinervinsima.
• Skiemenys: su-si-ner-vin-si-mo-jo

susinervinsimojo

1. tas, kurį susinervins

Etimologija

<= susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---