susinervintam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susinervintam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susinervintas, mot. g. susinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervintas	susinervinti	susinervinta	susinervintos	susinervinta	-
kilm.	susinervinto	susinervintų	susinervintos	susinervintų	-	-
naud.	susinervintam	susinervintiems	susinervintai	susinervintoms	-	-
gal.	susinervintą	susinervintus	susinervintą	susinervintas	-	-
įnag.	susinervintu	susinervintais	susinervinta	susinervintomis	-	-
viet.	susinervintame	susinervintuose	susinervintoje	susinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervintasis	susinervintieji	susinervintoji	susinervintosios	-	-
kilm.	susinervintojo	susinervintųjų	susinervintosios	susinervintųjų	-	-
naud.	susinervintajam	susinervintiesiems	susinervintajai	susinervintosioms	-	-
gal.	susinervintąjį	susinervintuosius	susinervintąją	susinervintąsias	-	-
įnag.	susinervintuoju	susinervintaisiais	susinervintąja	susinervintosiomis	-	-
viet.	susinervintajame	susinervintuosiuose	susinervintojoje	susinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susinervintas, mot. g. susinervinta.
• Skiemenys: su-si-ner-vin-tam

susinervintam

1. tas, kurį susinervino

Etimologija

<= susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---