susinervintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susinervintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susinervintinas, mot. g. susinervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervintinas	susinervintini	susinervintina	susinervintinos	susinervintina	-
kilm.	susinervintino	susinervintinų	susinervintinos	susinervintinų	-	-
naud.	susinervintinam	susinervintiniems	susinervintinai	susinervintinoms	-	-
gal.	susinervintiną	susinervintinus	susinervintiną	susinervintinas	-	-
įnag.	susinervintinu	susinervintinais	susinervintina	susinervintinomis	-	-
viet.	susinervintiname	susinervintinuose	susinervintinoje	susinervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susinervintinasis	susinervintinieji	susinervintinoji	susinervintinosios	-	-
kilm.	susinervintinojo	susinervintinųjų	susinervintinosios	susinervintinųjų	-	-
naud.	susinervintinajam	susinervintiniesiems	susinervintinajai	susinervintinosioms	-	-
gal.	susinervintinąjį	susinervintinuosius	susinervintinąją	susinervintinąsias	-	-
įnag.	susinervintinuoju	susinervintinaisiais	susinervintinąja	susinervintinosiomis	-	-
viet.	susinervintinajame	susinervintinuosiuose	susinervintinojoje	susinervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susinervintinas, mot. g. susinervintina.
• Skiemenys: su-si-ner-vin-ti-no

susinervintino

1. tas, dėl kurio reikia susinervinti

Etimologija

<= susinervinti, susinervina, susinervino <= su- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---