susiskolindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiskolindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiskolindavęs, mot. g. susiskolindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolindavęs	susiskolindavę	susiskolindavusi, susiskolindavus	susiskolindavusios	-	susiskolindavę
kilm.	susiskolindavusio	susiskolindavusių	susiskolindavusios	susiskolindavusių	-	-
naud.	susiskolindavusiam	susiskolindavusiems	susiskolindavusiai	susiskolindavusioms	-	-
gal.	susiskolindavusį	susiskolindavusius	susiskolindavusią	susiskolindavusias	-	-
įnag.	susiskolindavusiu	susiskolindavusiais	susiskolindavusia	susiskolindavusiomis	-	-
viet.	susiskolindavusiame	susiskolindavusiuose	susiskolindavusioje	susiskolindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolindavusysis	susiskolindavusieji	susiskolindavusioji	susiskolindavusiosios	-	-
kilm.	susiskolindavusiojo	susiskolindavusiųjų	susiskolindavusiosios	susiskolindavusiųjų	-	-
naud.	susiskolindavusiajam	susiskolindavusiesiems	susiskolindavusiajai	susiskolindavusiosioms	-	-
gal.	susiskolindavusįjį	susiskolindavusiuosius	susiskolindavusiąją	susiskolindavusiąsias	-	-
įnag.	susiskolindavusiuoju	susiskolindavusiaisiais	susiskolindavusiąja	susiskolindavusiosiomis	-	-
viet.	susiskolindavusiajame	susiskolindavusiuosiuose	susiskolindavusiojoje	susiskolindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiskolindavęs, mot. g. susiskolindavusi.
• Skiemenys: su-si-sko-lin-da-vu-sį-jį

susiskolindavusįjį

1. tas, kuris susiskolindavo

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---