susiskolinsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiskolinsimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiskolinsimas, mot. g. susiskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolinsimas	susiskolinsimi	susiskolinsima	susiskolinsimos	susiskolinsima	-
kilm.	susiskolinsimo	susiskolinsimų	susiskolinsimos	susiskolinsimų	-	-
naud.	susiskolinsimam	susiskolinsimiems	susiskolinsimai	susiskolinsimoms	-	-
gal.	susiskolinsimą	susiskolinsimus	susiskolinsimą	susiskolinsimas	-	-
įnag.	susiskolinsimu	susiskolinsimais	susiskolinsima	susiskolinsimomis	-	-
viet.	susiskolinsimame	susiskolinsimuose	susiskolinsimoje	susiskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolinsimasis	susiskolinsimieji	susiskolinsimoji	susiskolinsimosios	-	-
kilm.	susiskolinsimojo	susiskolinsimųjų	susiskolinsimosios	susiskolinsimųjų	-	-
naud.	susiskolinsimajam	susiskolinsimiesiems	susiskolinsimajai	susiskolinsimosioms	-	-
gal.	susiskolinsimąjį	susiskolinsimuosius	susiskolinsimąją	susiskolinsimąsias	-	-
įnag.	susiskolinsimuoju	susiskolinsimaisiais	susiskolinsimąja	susiskolinsimosiomis	-	-
viet.	susiskolinsimajame	susiskolinsimuosiuose	susiskolinsimojoje	susiskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiskolinsimas, mot. g. susiskolinsima.
• Skiemenys: su-si-sko-lin-si-mą

susiskolinsimą

1. ta, kurią susiskolins

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---