susiskolinusioje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiskolinusioje (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiskolinęs, mot. g. susiskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolinęs	susiskolinę	susiskolinusi, susiskolinus	susiskolinusios	-	susiskolinę
kilm.	susiskolinusio	susiskolinusių	susiskolinusios	susiskolinusių	-	-
naud.	susiskolinusiam	susiskolinusiems	susiskolinusiai	susiskolinusioms	-	-
gal.	susiskolinusį	susiskolinusius	susiskolinusią	susiskolinusias	-	-
įnag.	susiskolinusiu	susiskolinusiais	susiskolinusia	susiskolinusiomis	-	-
viet.	susiskolinusiame	susiskolinusiuose	susiskolinusioje	susiskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiskolinusysis	susiskolinusieji	susiskolinusioji	susiskolinusiosios	-	-
kilm.	susiskolinusiojo	susiskolinusiųjų	susiskolinusiosios	susiskolinusiųjų	-	-
naud.	susiskolinusiajam	susiskolinusiesiems	susiskolinusiajai	susiskolinusiosioms	-	-
gal.	susiskolinusįjį	susiskolinusiuosius	susiskolinusiąją	susiskolinusiąsias	-	-
įnag.	susiskolinusiuoju	susiskolinusiaisiais	susiskolinusiąja	susiskolinusiosiomis	-	-
viet.	susiskolinusiajame	susiskolinusiuosiuose	susiskolinusiojoje	susiskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiskolinęs, mot. g. susiskolinusi.
• Skiemenys: su-si-sko-li-nu-sio-je

susiskolinusioje

1. ta, kuri susiskolino

Etimologija

<= susiskolinti, susiskolina, susiskolino <= su- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---