susitikrinsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susitikrinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susitikrinsiantis, mot. g. susitikrinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrinsiąs, susitikrinsiantis	susitikrinsią, susitikrinsiantys	susitikrinsianti	susitikrinsiančios	-	susitikrinsią
kilm.	susitikrinsiančio	susitikrinsiančių	susitikrinsiančios	susitikrinsiančių	-	-
naud.	susitikrinsiančiam	susitikrinsiantiems, susitikrinsiantiem	susitikrinsiančiai	susitikrinsiančioms, susitikrinsiančiom	-	-
gal.	susitikrinsiantį	susitikrinsiančius	susitikrinsiančią	susitikrinsiančias	-	-
įnag.	susitikrinsiančiu	susitikrinsiančiais	susitikrinsiančia	susitikrinsiančiomis	-	-
viet.	susitikrinsiančiame, susitikrinsiančiam	susitikrinsiančiuose, susitikrinsiančiuos	susitikrinsiančioje, susitikrinsiančioj	susitikrinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susitikrinsiantysis	susitikrinsiantieji	susitikrinsiančioji	susitikrinsiančiosios	-	-
kilm.	susitikrinsiančiojo	susitikrinsiančiųjų	susitikrinsiančiosios	susitikrinsiančiųjų	-	-
naud.	susitikrinsiančiajam	susitikrinsiantiesiems	susitikrinsiančiajai	susitikrinsiančiosioms	-	-
gal.	susitikrinsiantįjį	susitikrinsiančiuosius	susitikrinsiančiąją	susitikrinsiančiąsias	-	-
įnag.	susitikrinsiančiuoju	susitikrinsiančiaisiais	susitikrinsiančiąja	susitikrinsiančiosiomis	-	-
viet.	susitikrinsiančiajame	susitikrinsiančiuosiuose	susitikrinsiančiojoje	susitikrinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susitikrinsiantis, mot. g. susitikrinsianti.
• Skiemenys: su-si-tik-rin-sian-čiu

susitikrinsiančiu

1. tas, kuris susitikrins

Etimologija

<= susitikrinti, susitikrina, susitikrino <= su- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---