suskolinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suskolinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suskolinsimas, mot. g. suskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolinsimas	suskolinsimi	suskolinsima	suskolinsimos	suskolinsima	-
kilm.	suskolinsimo	suskolinsimų	suskolinsimos	suskolinsimų	-	-
naud.	suskolinsimam	suskolinsimiems	suskolinsimai	suskolinsimoms	-	-
gal.	suskolinsimą	suskolinsimus	suskolinsimą	suskolinsimas	-	-
įnag.	suskolinsimu	suskolinsimais	suskolinsima	suskolinsimomis	-	-
viet.	suskolinsimame	suskolinsimuose	suskolinsimoje	suskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolinsimasis	suskolinsimieji	suskolinsimoji	suskolinsimosios	-	-
kilm.	suskolinsimojo	suskolinsimųjų	suskolinsimosios	suskolinsimųjų	-	-
naud.	suskolinsimajam	suskolinsimiesiems	suskolinsimajai	suskolinsimosioms	-	-
gal.	suskolinsimąjį	suskolinsimuosius	suskolinsimąją	suskolinsimąsias	-	-
įnag.	suskolinsimuoju	suskolinsimaisiais	suskolinsimąja	suskolinsimosiomis	-	-
viet.	suskolinsimajame	suskolinsimuosiuose	suskolinsimojoje	suskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suskolinsimas, mot. g. suskolinsima.
• Skiemenys: su-sko-lin-si-mą-ja

suskolinsimąja

1. ta, kurią suskolins

Etimologija

<= suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---