suskolintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suskolintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suskolintinas, mot. g. suskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolintinas	suskolintini	suskolintina	suskolintinos	suskolintina	-
kilm.	suskolintino	suskolintinų	suskolintinos	suskolintinų	-	-
naud.	suskolintinam	suskolintiniems	suskolintinai	suskolintinoms	-	-
gal.	suskolintiną	suskolintinus	suskolintiną	suskolintinas	-	-
įnag.	suskolintinu	suskolintinais	suskolintina	suskolintinomis	-	-
viet.	suskolintiname	suskolintinuose	suskolintinoje	suskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolintinasis	suskolintinieji	suskolintinoji	suskolintinosios	-	-
kilm.	suskolintinojo	suskolintinųjų	suskolintinosios	suskolintinųjų	-	-
naud.	suskolintinajam	suskolintiniesiems	suskolintinajai	suskolintinosioms	-	-
gal.	suskolintinąjį	suskolintinuosius	suskolintinąją	suskolintinąsias	-	-
įnag.	suskolintinuoju	suskolintinaisiais	suskolintinąja	suskolintinosiomis	-	-
viet.	suskolintinajame	suskolintinuosiuose	suskolintinojoje	suskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suskolintinas, mot. g. suskolintina.
• Skiemenys: su-sko-lin-ti-no

suskolintino

1. tas, dėl kurio reikia suskolinti

Etimologija

<= suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---