suvalkė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

suvalkė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suvalkė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvalkė	suvalkės
kilm.	suvalkės	suvalkių
naud.	suvalkei	suvalkėms
gal.	suvalkę	suvalkes
įnag.	suvalke	suvalkėmis
viet.	suvalkėje	suvalkėse
šauksm.	suvalke	suvalkės

• Suvalkijos (Sūduvos) gyventoja arba moteris kilusi iš Suvalkijos (Sūduvos).

Taip pat žr., suvalkas - Suvalkijos (Sūduvos) gyventojas.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Suvalkijos pavadinimo.

Vertimai

  suvalkė: Suvalkijos gyventoja arba kilusi iš jos