suvokusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvokusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvokęs, mot. g. suvokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvokęs	suvokę	suvokusi, suvokus	suvokusios	-	suvokę
kilm.	suvokusio	suvokusių	suvokusios	suvokusių	-	-
naud.	suvokusiam	suvokusiems	suvokusiai	suvokusioms	-	-
gal.	suvokusį	suvokusius	suvokusią	suvokusias	-	-
įnag.	suvokusiu	suvokusiais	suvokusia	suvokusiomis	-	-
viet.	suvokusiame	suvokusiuose	suvokusioje	suvokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvokusysis	suvokusieji	suvokusioji	suvokusiosios	-	-
kilm.	suvokusiojo	suvokusiųjų	suvokusiosios	suvokusiųjų	-	-
naud.	suvokusiajam	suvokusiesiems	suvokusiajai	suvokusiosioms	-	-
gal.	suvokusįjį	suvokusiuosius	suvokusiąją	suvokusiąsias	-	-
įnag.	suvokusiuoju	suvokusiaisiais	suvokusiąja	suvokusiosiomis	-	-
viet.	suvokusiajame	suvokusiuosiuose	suvokusiojoje	suvokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvokęs.
• Skiemenys: su-vo-ku-si

suvokusi

1. ta, kuri suvokė

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    suvokusi: bendrai

nesuvokusi (lt)

Vertimai

  suvokusi: bendrai

---