tikinsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikinsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikinsiantis, mot. g. tikinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikinsiąs, tikinsiantis	tikinsią, tikinsiantys	tikinsianti	tikinsiančios	-	tikinsią
kilm.	tikinsiančio	tikinsiančių	tikinsiančios	tikinsiančių	-	-
naud.	tikinsiančiam	tikinsiantiems, tikinsiantiem	tikinsiančiai	tikinsiančioms, tikinsiančiom	-	-
gal.	tikinsiantį	tikinsiančius	tikinsiančią	tikinsiančias	-	-
įnag.	tikinsiančiu	tikinsiančiais	tikinsiančia	tikinsiančiomis	-	-
viet.	tikinsiančiame, tikinsiančiam	tikinsiančiuose, tikinsiančiuos	tikinsiančioje, tikinsiančioj	tikinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikinsiantysis	tikinsiantieji	tikinsiančioji	tikinsiančiosios	-	-
kilm.	tikinsiančiojo	tikinsiančiųjų	tikinsiančiosios	tikinsiančiųjų	-	-
naud.	tikinsiančiajam	tikinsiantiesiems	tikinsiančiajai	tikinsiančiosioms	-	-
gal.	tikinsiantįjį	tikinsiančiuosius	tikinsiančiąją	tikinsiančiąsias	-	-
įnag.	tikinsiančiuoju	tikinsiančiaisiais	tikinsiančiąja	tikinsiančiosiomis	-	-
viet.	tikinsiančiajame	tikinsiančiuosiuose	tikinsiančiojoje	tikinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikinsiantis, mot. g. tikinsianti.
• Skiemenys: ti-kin-sian-čiuo-ju

tikinsiančiuoju

1. tas, kuris tikins

Etimologija

<= tikinti, tikina, tikino

---