tikintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikintas, mot. g. tikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikintas	tikinti	tikinta	tikintos	tikinta	-
kilm.	tikinto	tikintų	tikintos	tikintų	-	-
naud.	tikintam	tikintiems	tikintai	tikintoms	-	-
gal.	tikintą	tikintus	tikintą	tikintas	-	-
įnag.	tikintu	tikintais	tikinta	tikintomis	-	-
viet.	tikintame	tikintuose	tikintoje	tikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikintasis	tikintieji	tikintoji	tikintosios	-	-
kilm.	tikintojo	tikintųjų	tikintosios	tikintųjų	-	-
naud.	tikintajam	tikintiesiems	tikintajai	tikintosioms	-	-
gal.	tikintąjį	tikintuosius	tikintąją	tikintąsias	-	-
įnag.	tikintuoju	tikintaisiais	tikintąja	tikintosiomis	-	-
viet.	tikintajame	tikintuosiuose	tikintojoje	tikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikintas, mot. g. tikinta.
• Skiemenys: ti-kin-tus

tikintus

1. tas, kurį tikino

Etimologija

<= tikinti, tikina, tikino

---