tikrinsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikrinsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikrinsiantis, mot. g. tikrinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrinsiąs, tikrinsiantis	tikrinsią, tikrinsiantys	tikrinsianti	tikrinsiančios	-	tikrinsią
kilm.	tikrinsiančio	tikrinsiančių	tikrinsiančios	tikrinsiančių	-	-
naud.	tikrinsiančiam	tikrinsiantiems, tikrinsiantiem	tikrinsiančiai	tikrinsiančioms, tikrinsiančiom	-	-
gal.	tikrinsiantį	tikrinsiančius	tikrinsiančią	tikrinsiančias	-	-
įnag.	tikrinsiančiu	tikrinsiančiais	tikrinsiančia	tikrinsiančiomis	-	-
viet.	tikrinsiančiame, tikrinsiančiam	tikrinsiančiuose, tikrinsiančiuos	tikrinsiančioje, tikrinsiančioj	tikrinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrinsiantysis	tikrinsiantieji	tikrinsiančioji	tikrinsiančiosios	-	-
kilm.	tikrinsiančiojo	tikrinsiančiųjų	tikrinsiančiosios	tikrinsiančiųjų	-	-
naud.	tikrinsiančiajam	tikrinsiantiesiems	tikrinsiančiajai	tikrinsiančiosioms	-	-
gal.	tikrinsiantįjį	tikrinsiančiuosius	tikrinsiančiąją	tikrinsiančiąsias	-	-
įnag.	tikrinsiančiuoju	tikrinsiančiaisiais	tikrinsiančiąja	tikrinsiančiosiomis	-	-
viet.	tikrinsiančiajame	tikrinsiančiuosiuose	tikrinsiančiojoje	tikrinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikrinsiantis, mot. g. tikrinsianti.
• Skiemenys: tik-rin-sian-čių-jų

tikrinsiančiųjų

1. tas, kuris tikrins

Etimologija

<= tikrinti, tikrina, tikrino

---