tikrintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikrintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikrintas, mot. g. tikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrintas	tikrinti	tikrinta	tikrintos	tikrinta	-
kilm.	tikrinto	tikrintų	tikrintos	tikrintų	-	-
naud.	tikrintam	tikrintiems	tikrintai	tikrintoms	-	-
gal.	tikrintą	tikrintus	tikrintą	tikrintas	-	-
įnag.	tikrintu	tikrintais	tikrinta	tikrintomis	-	-
viet.	tikrintame	tikrintuose	tikrintoje	tikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrintasis	tikrintieji	tikrintoji	tikrintosios	-	-
kilm.	tikrintojo	tikrintųjų	tikrintosios	tikrintųjų	-	-
naud.	tikrintajam	tikrintiesiems	tikrintajai	tikrintosioms	-	-
gal.	tikrintąjį	tikrintuosius	tikrintąją	tikrintąsias	-	-
įnag.	tikrintuoju	tikrintaisiais	tikrintąja	tikrintosiomis	-	-
viet.	tikrintajame	tikrintuosiuose	tikrintojoje	tikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikrintas, mot. g. tikrinta.
• Skiemenys: tik-rin-to-jo

tikrintojo

1. tas, kurį tikrino

Etimologija

<= tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

tikrintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: tikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrintojas	tikrintojai
kilm.	tikrintojo	tikrintojų
naud.	tikrintojui	tikrintojams
gal.	tikrintoją	tikrintojus
įnag.	tikrintoju	tikrintojais
viet.	tikrintojuje	tikrintojuose
šauksm.	tikrintojau	tikrintojai

• Skiemenys: tik-rin-to-jo
• žr. pagr. f. tikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. tikrintoja.

tikrintojo

1. tas, kuris tikrina

Etimologija

<= tikrinti, tikrina, tikrino

---