užimtumas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užimtumas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užimtumas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užimtumas	užimtumai
kilm.	užimtumo	užimtumų
naud.	užimtumui	užimtumams
gal.	užimtumą	užimtumus
įnag.	užimtumu	užimtumais
viet.	užimtume	užimtumuose
šauksm.	užimtume	užimtumai

• Skiemenys: už-im-tu-mas

užimtumas

1. žr. užimti, užima, užėmė
2. žr. užimtas, užimta
3. užsiėmęs, neturintis laiko
   • Jis visada labai skundžiasi užimtumu darbe.
4. daugialypė kategorija pasireiškianti pilnu, nepilnu, daliniu funkcionavimu, turinti charakterį, struktūrą, formas, tipus ir pan.
5. (Ekonomika) - ekonominė kategorija, egzistuojanti ekonominėse formose bei pasireiškianti per istoriškai susiformavusias užimtumo koncepcijas. Ši kategorija siejama su darbingo amžiaus asmenų veikla, kuriant materialines bei dvasines vertybes.

Etimologija

<= užimtas, užimta <= užimti, užima, užėmė

Vertimai

  užimtumas: 3

Anglų kalba: employment (en)

---