užkylančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užkylančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užkylantis, mot. g. užkylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkyląs, užkylantis	užkylą, užkylantys	užkylanti	užkylančios	-	užkylą
kilm.	užkylančio	užkylančių	užkylančios	užkylančių	-	-
naud.	užkylančiam	užkylantiems, užkylantiem	užkylančiai	užkylančioms, užkylančiom	-	-
gal.	užkylantį	užkylančius	užkylančią	užkylančias	-	-
įnag.	užkylančiu	užkylančiais	užkylančia	užkylančiomis	-	-
viet.	užkylančiame, užkylančiam	užkylančiuose, užkylančiuos	užkylančioje, užkylančioj	užkylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užkylantysis	užkylantieji	užkylančioji	užkylančiosios	-	-
kilm.	užkylančiojo	užkylančiųjų	užkylančiosios	užkylančiųjų	-	-
naud.	užkylančiajam	užkylantiesiems	užkylančiajai	užkylančiosioms	-	-
gal.	užkylantįjį	užkylančiuosius	užkylančiąją	užkylančiąsias	-	-
įnag.	užkylančiuoju	užkylančiaisiais	užkylančiąja	užkylančiosiomis	-	-
viet.	užkylančiajame	užkylančiuosiuose	užkylančiojoje	užkylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užkylantis, mot. g. užkylanti.
• Skiemenys: už-ky-lan-čių-jų

užkylančiųjų

1. tas, kuris užkyla

Etimologija

<= užkilti, užkyla, užkilo <= už- + kilti, kyla, kilo

---