užmąstomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmąstomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmąstomas, mot. g. užmąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstomas	užmąstomi	užmąstoma	užmąstomos	užmąstoma	-
kilm.	užmąstomo	užmąstomų	užmąstomos	užmąstomų	-	-
naud.	užmąstomam	užmąstomiems	užmąstomai	užmąstomoms	-	-
gal.	užmąstomą	užmąstomus	užmąstomą	užmąstomas	-	-
įnag.	užmąstomu	užmąstomais	užmąstoma	užmąstomomis	-	-
viet.	užmąstomame	užmąstomuose	užmąstomoje	užmąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstomasis	užmąstomieji	užmąstomoji	užmąstomosios	-	-
kilm.	užmąstomojo	užmąstomųjų	užmąstomosios	užmąstomųjų	-	-
naud.	užmąstomajam	užmąstomiesiems	užmąstomajai	užmąstomosioms	-	-
gal.	užmąstomąjį	užmąstomuosius	užmąstomąją	užmąstomąsias	-	-
įnag.	užmąstomuoju	užmąstomaisiais	užmąstomąja	užmąstomosiomis	-	-
viet.	užmąstomajame	užmąstomuosiuose	užmąstomojoje	užmąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmąstomas, mot. g. užmąstoma.
• Skiemenys: už-mąs-to-mu

užmąstomu

1. tas, kurį užmąsto

Etimologija

<= užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

---