užmąstydavusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmąstydavusiojo (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmąstydavęs, mot. g. užmąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstydavęs	užmąstydavę	užmąstydavusi, užmąstydavus	užmąstydavusios	-	užmąstydavę
kilm.	užmąstydavusio	užmąstydavusių	užmąstydavusios	užmąstydavusių	-	-
naud.	užmąstydavusiam	užmąstydavusiems	užmąstydavusiai	užmąstydavusioms	-	-
gal.	užmąstydavusį	užmąstydavusius	užmąstydavusią	užmąstydavusias	-	-
įnag.	užmąstydavusiu	užmąstydavusiais	užmąstydavusia	užmąstydavusiomis	-	-
viet.	užmąstydavusiame	užmąstydavusiuose	užmąstydavusioje	užmąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstydavusysis	užmąstydavusieji	užmąstydavusioji	užmąstydavusiosios	-	-
kilm.	užmąstydavusiojo	užmąstydavusiųjų	užmąstydavusiosios	užmąstydavusiųjų	-	-
naud.	užmąstydavusiajam	užmąstydavusiesiems	užmąstydavusiajai	užmąstydavusiosioms	-	-
gal.	užmąstydavusįjį	užmąstydavusiuosius	užmąstydavusiąją	užmąstydavusiąsias	-	-
įnag.	užmąstydavusiuoju	užmąstydavusiaisiais	užmąstydavusiąja	užmąstydavusiosiomis	-	-
viet.	užmąstydavusiajame	užmąstydavusiuosiuose	užmąstydavusiojoje	užmąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmąstydavęs, mot. g. užmąstydavusi.
• Skiemenys: už-mąs-ty-da-vu-sio-jo

užmąstydavusiojo

1. tas, kuris užmąstydavo

Etimologija

<= užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  užmąstydavusiojo: bendrai

---