užmigtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmigtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmigtinas, mot. g. užmigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmigtinas	užmigtini	užmigtina	užmigtinos	užmigtina	-
kilm.	užmigtino	užmigtinų	užmigtinos	užmigtinų	-	-
naud.	užmigtinam	užmigtiniems	užmigtinai	užmigtinoms	-	-
gal.	užmigtiną	užmigtinus	užmigtiną	užmigtinas	-	-
įnag.	užmigtinu	užmigtinais	užmigtina	užmigtinomis	-	-
viet.	užmigtiname	užmigtinuose	užmigtinoje	užmigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmigtinasis	užmigtinieji	užmigtinoji	užmigtinosios	-	-
kilm.	užmigtinojo	užmigtinųjų	užmigtinosios	užmigtinųjų	-	-
naud.	užmigtinajam	užmigtiniesiems	užmigtinajai	užmigtinosioms	-	-
gal.	užmigtinąjį	užmigtinuosius	užmigtinąją	užmigtinąsias	-	-
įnag.	užmigtinuoju	užmigtinaisiais	užmigtinąja	užmigtinosiomis	-	-
viet.	užmigtinajame	užmigtinuosiuose	užmigtinojoje	užmigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmigtinas, mot. g. užmigtina.
• Skiemenys: už-mig-ti-nų

užmigtinų

1. tas, dėl kurio reikia užmigti

Etimologija

<= užmigti, užminga, užmigo <= už- + migti, minga, migo

---