užmokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmokėsimas, mot. g. užmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokėsimas	užmokėsimi	užmokėsima	užmokėsimos	užmokėsima	-
kilm.	užmokėsimo	užmokėsimų	užmokėsimos	užmokėsimų	-	-
naud.	užmokėsimam	užmokėsimiems	užmokėsimai	užmokėsimoms	-	-
gal.	užmokėsimą	užmokėsimus	užmokėsimą	užmokėsimas	-	-
įnag.	užmokėsimu	užmokėsimais	užmokėsima	užmokėsimomis	-	-
viet.	užmokėsimame	užmokėsimuose	užmokėsimoje	užmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmokėsimasis	užmokėsimieji	užmokėsimoji	užmokėsimosios	-	-
kilm.	užmokėsimojo	užmokėsimųjų	užmokėsimosios	užmokėsimųjų	-	-
naud.	užmokėsimajam	užmokėsimiesiems	užmokėsimajai	užmokėsimosioms	-	-
gal.	užmokėsimąjį	užmokėsimuosius	užmokėsimąją	užmokėsimąsias	-	-
įnag.	užmokėsimuoju	užmokėsimaisiais	užmokėsimąja	užmokėsimosiomis	-	-
viet.	užmokėsimajame	užmokėsimuosiuose	užmokėsimojoje	užmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmokėsimas.
• Skiemenys: už-mo-kė-si-ma

užmokėsima

1. ta, kurią užmokės

Etimologija

<= užmokėti, užmoka, užmokėjo <= už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    užmokėsima: bendrai

neužmokėsima (lt)

Vertimai

  užmokėsima: bendrai

---