užnervinamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užnervinamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užnervinamas, mot. g. užnervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervinamas	užnervinami	užnervinama	užnervinamos	užnervinama	-
kilm.	užnervinamo	užnervinamų	užnervinamos	užnervinamų	-	-
naud.	užnervinamam	užnervinamiems	užnervinamai	užnervinamoms	-	-
gal.	užnervinamą	užnervinamus	užnervinamą	užnervinamas	-	-
įnag.	užnervinamu	užnervinamais	užnervinama	užnervinamomis	-	-
viet.	užnervinamame	užnervinamuose	užnervinamoje	užnervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užnervinamasis	užnervinamieji	užnervinamoji	užnervinamosios	-	-
kilm.	užnervinamojo	užnervinamųjų	užnervinamosios	užnervinamųjų	-	-
naud.	užnervinamajam	užnervinamiesiems	užnervinamajai	užnervinamosioms	-	-
gal.	užnervinamąjį	užnervinamuosius	užnervinamąją	užnervinamąsias	-	-
įnag.	užnervinamuoju	užnervinamaisiais	užnervinamąja	užnervinamosiomis	-	-
viet.	užnervinamajame	užnervinamuosiuose	užnervinamojoje	užnervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užnervinamas, mot. g. užnervinama.
• Skiemenys: už-ner-vi-na-muo-ju

užnervinamuoju

1. tas, kurį užnervina

Etimologija

<= užnervinti, užnervina, užnervino <= už- + nervinti, nervina, nervino

---