užsimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užsimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsimokėtojas	užsimokėtojai
kilm.	užsimokėtojo	užsimokėtojų
naud.	užsimokėtojui	užsimokėtojams
gal.	užsimokėtoją	užsimokėtojus
įnag.	užsimokėtoju	užsimokėtojais
viet.	užsimokėtojuje	užsimokėtojuose
šauksm.	užsimokėtojau	užsimokėtojai

• Skiemenys: už-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. užsimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. užsimokėtoja.

užsimokėtojau

1. tas, kuris užsimoka

Etimologija

<= užsimokėti, užsimoka, užsimokėjo <= už- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---