užsivaišindavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsivaišindavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišindavęs, mot. g. užsivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišindavęs	užsivaišindavę	užsivaišindavusi, užsivaišindavus	užsivaišindavusios	-	užsivaišindavę
kilm.	užsivaišindavusio	užsivaišindavusių	užsivaišindavusios	užsivaišindavusių	-	-
naud.	užsivaišindavusiam	užsivaišindavusiems	užsivaišindavusiai	užsivaišindavusioms	-	-
gal.	užsivaišindavusį	užsivaišindavusius	užsivaišindavusią	užsivaišindavusias	-	-
įnag.	užsivaišindavusiu	užsivaišindavusiais	užsivaišindavusia	užsivaišindavusiomis	-	-
viet.	užsivaišindavusiame	užsivaišindavusiuose	užsivaišindavusioje	užsivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišindavusysis	užsivaišindavusieji	užsivaišindavusioji	užsivaišindavusiosios	-	-
kilm.	užsivaišindavusiojo	užsivaišindavusiųjų	užsivaišindavusiosios	užsivaišindavusiųjų	-	-
naud.	užsivaišindavusiajam	užsivaišindavusiesiems	užsivaišindavusiajai	užsivaišindavusiosioms	-	-
gal.	užsivaišindavusįjį	užsivaišindavusiuosius	užsivaišindavusiąją	užsivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	užsivaišindavusiuoju	užsivaišindavusiaisiais	užsivaišindavusiąja	užsivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	užsivaišindavusiajame	užsivaišindavusiuosiuose	užsivaišindavusiojoje	užsivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišindavęs, mot. g. užsivaišindavusi.
• Skiemenys: už-si-vai-šin-da-vu-sia-jam

užsivaišindavusiajam

1. tas, kuris užsivaišindavo

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---