užsivaišinsiančiu

Taip pat žr.: užsivaišinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsivaišinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišinsiantis, mot. g. užsivaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinsiąs, užsivaišinsiantis	užsivaišinsią, užsivaišinsiantys	užsivaišinsianti	užsivaišinsiančios	-	užsivaišinsią
kilm.	užsivaišinsiančio	užsivaišinsiančių	užsivaišinsiančios	užsivaišinsiančių	-	-
naud.	užsivaišinsiančiam	užsivaišinsiantiems, užsivaišinsiantiem	užsivaišinsiančiai	užsivaišinsiančioms, užsivaišinsiančiom	-	-
gal.	užsivaišinsiantį	užsivaišinsiančius	užsivaišinsiančią	užsivaišinsiančias	-	-
įnag.	užsivaišinsiančiu	užsivaišinsiančiais	užsivaišinsiančia	užsivaišinsiančiomis	-	-
viet.	užsivaišinsiančiame, užsivaišinsiančiam	užsivaišinsiančiuose, užsivaišinsiančiuos	užsivaišinsiančioje, užsivaišinsiančioj	užsivaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinsiantysis	užsivaišinsiantieji	užsivaišinsiančioji	užsivaišinsiančiosios	-	-
kilm.	užsivaišinsiančiojo	užsivaišinsiančiųjų	užsivaišinsiančiosios	užsivaišinsiančiųjų	-	-
naud.	užsivaišinsiančiajam	užsivaišinsiantiesiems	užsivaišinsiančiajai	užsivaišinsiančiosioms	-	-
gal.	užsivaišinsiantįjį	užsivaišinsiančiuosius	užsivaišinsiančiąją	užsivaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	užsivaišinsiančiuoju	užsivaišinsiančiaisiais	užsivaišinsiančiąja	užsivaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	užsivaišinsiančiajame	užsivaišinsiančiuosiuose	užsivaišinsiančiojoje	užsivaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišinsiantis, mot. g. užsivaišinsianti.
• Skiemenys: už-si-vai-šin-sian-čiu

užsivaišinsiančiu

1. tas, kuris užsivaišins

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---