užsivaišinsimąja

Taip pat žr.: užsivaišinsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsivaišinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišinsimas, mot. g. užsivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinsimas	užsivaišinsimi	užsivaišinsima	užsivaišinsimos	užsivaišinsima	-
kilm.	užsivaišinsimo	užsivaišinsimų	užsivaišinsimos	užsivaišinsimų	-	-
naud.	užsivaišinsimam	užsivaišinsimiems	užsivaišinsimai	užsivaišinsimoms	-	-
gal.	užsivaišinsimą	užsivaišinsimus	užsivaišinsimą	užsivaišinsimas	-	-
įnag.	užsivaišinsimu	užsivaišinsimais	užsivaišinsima	užsivaišinsimomis	-	-
viet.	užsivaišinsimame	užsivaišinsimuose	užsivaišinsimoje	užsivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinsimasis	užsivaišinsimieji	užsivaišinsimoji	užsivaišinsimosios	-	-
kilm.	užsivaišinsimojo	užsivaišinsimųjų	užsivaišinsimosios	užsivaišinsimųjų	-	-
naud.	užsivaišinsimajam	užsivaišinsimiesiems	užsivaišinsimajai	užsivaišinsimosioms	-	-
gal.	užsivaišinsimąjį	užsivaišinsimuosius	užsivaišinsimąją	užsivaišinsimąsias	-	-
įnag.	užsivaišinsimuoju	užsivaišinsimaisiais	užsivaišinsimąja	užsivaišinsimosiomis	-	-
viet.	užsivaišinsimajame	užsivaišinsimuosiuose	užsivaišinsimojoje	užsivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišinsimas, mot. g. užsivaišinsima.
• Skiemenys: už-si-vai-šin-si-mą-ja

užsivaišinsimąja

1. ta, kurią užsivaišins

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---