užsivaišintąja

Taip pat žr.: užsivaišintąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsivaišintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišintas, mot. g. užsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintas	užsivaišinti	užsivaišinta	užsivaišintos	užsivaišinta	-
kilm.	užsivaišinto	užsivaišintų	užsivaišintos	užsivaišintų	-	-
naud.	užsivaišintam	užsivaišintiems	užsivaišintai	užsivaišintoms	-	-
gal.	užsivaišintą	užsivaišintus	užsivaišintą	užsivaišintas	-	-
įnag.	užsivaišintu	užsivaišintais	užsivaišinta	užsivaišintomis	-	-
viet.	užsivaišintame	užsivaišintuose	užsivaišintoje	užsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintasis	užsivaišintieji	užsivaišintoji	užsivaišintosios	-	-
kilm.	užsivaišintojo	užsivaišintųjų	užsivaišintosios	užsivaišintųjų	-	-
naud.	užsivaišintajam	užsivaišintiesiems	užsivaišintajai	užsivaišintosioms	-	-
gal.	užsivaišintąjį	užsivaišintuosius	užsivaišintąją	užsivaišintąsias	-	-
įnag.	užsivaišintuoju	užsivaišintaisiais	užsivaišintąja	užsivaišintosiomis	-	-
viet.	užsivaišintajame	užsivaišintuosiuose	užsivaišintojoje	užsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišintas, mot. g. užsivaišinta.
• Skiemenys: už-si-vai-šin-tą-ja

užsivaišintąja

1. ta, kurią užsivaišino

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---