užsivaišintinos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsivaišintinos (reik. dlv., mot. g. vns. kilm., mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišintinas, mot. g. užsivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintinas	užsivaišintini	užsivaišintina	užsivaišintinos	užsivaišintina	-
kilm.	užsivaišintino	užsivaišintinų	užsivaišintinos	užsivaišintinų	-	-
naud.	užsivaišintinam	užsivaišintiniems	užsivaišintinai	užsivaišintinoms	-	-
gal.	užsivaišintiną	užsivaišintinus	užsivaišintiną	užsivaišintinas	-	-
įnag.	užsivaišintinu	užsivaišintinais	užsivaišintina	užsivaišintinomis	-	-
viet.	užsivaišintiname	užsivaišintinuose	užsivaišintinoje	užsivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintinasis	užsivaišintinieji	užsivaišintinoji	užsivaišintinosios	-	-
kilm.	užsivaišintinojo	užsivaišintinųjų	užsivaišintinosios	užsivaišintinųjų	-	-
naud.	užsivaišintinajam	užsivaišintiniesiems	užsivaišintinajai	užsivaišintinosioms	-	-
gal.	užsivaišintinąjį	užsivaišintinuosius	užsivaišintinąją	užsivaišintinąsias	-	-
įnag.	užsivaišintinuoju	užsivaišintinaisiais	užsivaišintinąja	užsivaišintinosiomis	-	-
viet.	užsivaišintinajame	užsivaišintinuosiuose	užsivaišintinojoje	užsivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišintinas, mot. g. užsivaišintina.
• Skiemenys: už-si-vai-šin-ti-nos

užsivaišintinos

1. ta, dėl kurios reikia užsivaišinti

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---