užsivaišintojų

Taip pat žr.: užsivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užsivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užsivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintojas	užsivaišintojai
kilm.	užsivaišintojo	užsivaišintojų
naud.	užsivaišintojui	užsivaišintojams
gal.	užsivaišintoją	užsivaišintojus
įnag.	užsivaišintoju	užsivaišintojais
viet.	užsivaišintojuje	užsivaišintojuose
šauksm.	užsivaišintojau	užsivaišintojai

• Skiemenys: už-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. užsivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. užsivaišintoja.

užsivaišintojų

1. tas, kuris užsivaišina

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

užsivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintoja	užsivaišintojos
kilm.	užsivaišintojos	užsivaišintojų
naud.	užsivaišintojai	užsivaišintojoms
gal.	užsivaišintoją	užsivaišintojas
įnag.	užsivaišintoja	užsivaišintojomis
viet.	užsivaišintojoje	užsivaišintojose
šauksm.	užsivaišintoja	užsivaišintojos

• Skiemenys: už-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. užsivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišintojas.

užsivaišintojų

1. ta, kuri užsivaišina

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---