užskolintinai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užskolintinai (reik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užskolintinas, mot. g. užskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užskolintinas	užskolintini	užskolintina	užskolintinos	užskolintina	-
kilm.	užskolintino	užskolintinų	užskolintinos	užskolintinų	-	-
naud.	užskolintinam	užskolintiniems	užskolintinai	užskolintinoms	-	-
gal.	užskolintiną	užskolintinus	užskolintiną	užskolintinas	-	-
įnag.	užskolintinu	užskolintinais	užskolintina	užskolintinomis	-	-
viet.	užskolintiname	užskolintinuose	užskolintinoje	užskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užskolintinasis	užskolintinieji	užskolintinoji	užskolintinosios	-	-
kilm.	užskolintinojo	užskolintinųjų	užskolintinosios	užskolintinųjų	-	-
naud.	užskolintinajam	užskolintiniesiems	užskolintinajai	užskolintinosioms	-	-
gal.	užskolintinąjį	užskolintinuosius	užskolintinąją	užskolintinąsias	-	-
įnag.	užskolintinuoju	užskolintinaisiais	užskolintinąja	užskolintinosiomis	-	-
viet.	užskolintinajame	užskolintinuosiuose	užskolintinojoje	užskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užskolintinas, mot. g. užskolintina.
• Skiemenys: už-sko-lin-ti-nai

užskolintinai

1. ta, dėl kurios reikia užskolinti

Etimologija

<= užskolinti, užskolina, užskolino <= už- + skolinti, skolina, skolino

---

Būdinys

užskolintinai (būdinys)

Būdinys
užskolinte	užskolintinai

• Skiemenys: už-sko-lin-ti-nai

užskolintinai

Etimologija

<= užskolinti, užskolina, užskolino <= už- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    užskolintinai: bendrai

neužskolintinai (lt)

Vertimai

  užskolintinai: bendrai

---