užtikinusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užtikinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užtikinęs, mot. g. užtikinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikinęs	užtikinę	užtikinusi, užtikinus	užtikinusios	-	užtikinę
kilm.	užtikinusio	užtikinusių	užtikinusios	užtikinusių	-	-
naud.	užtikinusiam	užtikinusiems	užtikinusiai	užtikinusioms	-	-
gal.	užtikinusį	užtikinusius	užtikinusią	užtikinusias	-	-
įnag.	užtikinusiu	užtikinusiais	užtikinusia	užtikinusiomis	-	-
viet.	užtikinusiame	užtikinusiuose	užtikinusioje	užtikinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikinusysis	užtikinusieji	užtikinusioji	užtikinusiosios	-	-
kilm.	užtikinusiojo	užtikinusiųjų	užtikinusiosios	užtikinusiųjų	-	-
naud.	užtikinusiajam	užtikinusiesiems	užtikinusiajai	užtikinusiosioms	-	-
gal.	užtikinusįjį	užtikinusiuosius	užtikinusiąją	užtikinusiąsias	-	-
įnag.	užtikinusiuoju	užtikinusiaisiais	užtikinusiąja	užtikinusiosiomis	-	-
viet.	užtikinusiajame	užtikinusiuosiuose	užtikinusiojoje	užtikinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užtikinęs, mot. g. užtikinusi.
• Skiemenys: už-ti-ki-nu-siu

užtikinusiu

1. tas, kuris užtikino

Etimologija

<= užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---