užvaišintoja

Taip pat žr.: užvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintoja	užvaišintojos
kilm.	užvaišintojos	užvaišintojų
naud.	užvaišintojai	užvaišintojoms
gal.	užvaišintoją	užvaišintojas
įnag.	užvaišintoja	užvaišintojomis
viet.	užvaišintojoje	užvaišintojose
šauksm.	užvaišintoja	užvaišintojos

• Skiemenys: už-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. užvaišintojas.

užvaišintoja

1. ta, kuri užvaišina

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---