užvaišintu

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišintas, mot. g. užvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Taip pat žr.: užvaišintų

Lietuvių kalba

užvaišintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišintas, mot. g. užvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintas	užvaišinti	užvaišinta	užvaišintos	užvaišinta	-
kilm.	užvaišinto	užvaišintų	užvaišintos	užvaišintų	-	-
naud.	užvaišintam	užvaišintiems	užvaišintai	užvaišintoms	-	-
gal.	užvaišintą	užvaišintus	užvaišintą	užvaišintas	-	-
įnag.	užvaišintu	užvaišintais	užvaišinta	užvaišintomis	-	-
viet.	užvaišintame	užvaišintuose	užvaišintoje	užvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintasis	užvaišintieji	užvaišintoji	užvaišintosios	-	-
kilm.	užvaišintojo	užvaišintųjų	užvaišintosios	užvaišintųjų	-	-
naud.	užvaišintajam	užvaišintiesiems	užvaišintajai	užvaišintosioms	-	-
gal.	užvaišintąjį	užvaišintuosius	užvaišintąją	užvaišintąsias	-	-
įnag.	užvaišintuoju	užvaišintaisiais	užvaišintąja	užvaišintosiomis	-	-
viet.	užvaišintajame	užvaišintuosiuose	užvaišintojoje	užvaišintosiose	-	-