užvokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užvokti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užvokti, užvokia, užvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užvokiu	užvokiau	užvokdavau	užvoksiu
tu	užvoki	užvokei	užvokdavai	užvoksi
jis, ji	užvokia	užvokė	užvokdavo	užvoks
mes	užvokiame, užvokiam	užvokėme, užvokėm	užvokdavome, užvokdavom	užvoksime, užvoksim
jūs	užvokiate, užvokiat	užvokėte, užvokėt	užvokdavote, užvokdavot	užvoksite, užvoksit
jie, jos	užvokia	užvokė	užvokdavo	užvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užvokčiau		užvoktumėme, užvoktumėm, užvoktume
2 asm.	užvoktumei, užvoktum		užvoktumėte, užvoktumėt
3 asm.	užvoktų		užvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užvokime, užvokim
2 asm.	užvoki, užvok		užvokite, užvokit
3 asm.	teužvokia, teužvokie		teužvokia, teužvokie

• žr. pagr. f. užvokti, užvokia, užvokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užvokiąs, užvokiantis, užvokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užvokęs, užvokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užvokdavęs, užvokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užvoksiąs, užvoksiantis, užvoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užvokiamas, užvokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užvoktas, užvokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užvoksimas, užvoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: užvoktinas, užvoktina.
• taip pat žr. pdlv.: užvokiant, užvokus, užvokdavus, užvoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: užvokdamas, užvokdama.
• taip pat žr. bdn.: užvokte, užvoktinai.
• Skiemenys: už-vok-ti

užvokti

1. užmerkti (akis):
   • Užvokęs akis sėdi.

Etimologija

<= už- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    užvokti: bendrai

užmerkti (lt) (akis)

Antonimai

    užvokti: bendrai

neužvokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    užvokti: Išvestiniai žodžiai

neužvokti (lt) (neig. )

užvokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  užvokti: bendrai

---

Dalyvis

užvokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvoktas, mot. g. užvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvoktas	užvokti	užvokta	užvoktos	užvokta	-
kilm.	užvokto	užvoktų	užvoktos	užvoktų	-	-
naud.	užvoktam	užvoktiems	užvoktai	užvoktoms	-	-
gal.	užvoktą	užvoktus	užvoktą	užvoktas	-	-
įnag.	užvoktu	užvoktais	užvokta	užvoktomis	-	-
viet.	užvoktame	užvoktuose	užvoktoje	užvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvoktasis	užvoktieji	užvoktoji	užvoktosios	-	-
kilm.	užvoktojo	užvoktųjų	užvoktosios	užvoktųjų	-	-
naud.	užvoktajam	užvoktiesiems	užvoktajai	užvoktosioms	-	-
gal.	užvoktąjį	užvoktuosius	užvoktąją	užvoktąsias	-	-
įnag.	užvoktuoju	užvoktaisiais	užvoktąja	užvoktosiomis	-	-
viet.	užvoktajame	užvoktuosiuose	užvoktojoje	užvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvoktas, mot. g. užvokta.
• Skiemenys: už-vok-ti

užvokti

1. tas, kurį užvokė

Etimologija

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---