vaišinama

Taip pat žr.: vaišinamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vaišinama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišinamas, mot. g. vaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinamas	vaišinami	vaišinama	vaišinamos	vaišinama	-
kilm.	vaišinamo	vaišinamų	vaišinamos	vaišinamų	-	-
naud.	vaišinamam	vaišinamiems	vaišinamai	vaišinamoms	-	-
gal.	vaišinamą	vaišinamus	vaišinamą	vaišinamas	-	-
įnag.	vaišinamu	vaišinamais	vaišinama	vaišinamomis	-	-
viet.	vaišinamame	vaišinamuose	vaišinamoje	vaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinamasis	vaišinamieji	vaišinamoji	vaišinamosios	-	-
kilm.	vaišinamojo	vaišinamųjų	vaišinamosios	vaišinamųjų	-	-
naud.	vaišinamajam	vaišinamiesiems	vaišinamajai	vaišinamosioms	-	-
gal.	vaišinamąjį	vaišinamuosius	vaišinamąją	vaišinamąsias	-	-
įnag.	vaišinamuoju	vaišinamaisiais	vaišinamąja	vaišinamosiomis	-	-
viet.	vaišinamajame	vaišinamuosiuose	vaišinamojoje	vaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišinamas.
• Skiemenys: vai-ši-na-ma

vaišinama

1. ta, kurią vaišina

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---