vaišinantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vaišinantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišinantis, mot. g. vaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinąs, vaišinantis	vaišiną, vaišinantys	vaišinanti	vaišinančios	-	vaišiną
kilm.	vaišinančio	vaišinančių	vaišinančios	vaišinančių	-	-
naud.	vaišinančiam	vaišinantiems, vaišinantiem	vaišinančiai	vaišinančioms, vaišinančiom	-	-
gal.	vaišinantį	vaišinančius	vaišinančią	vaišinančias	-	-
įnag.	vaišinančiu	vaišinančiais	vaišinančia	vaišinančiomis	-	-
viet.	vaišinančiame, vaišinančiam	vaišinančiuose, vaišinančiuos	vaišinančioje, vaišinančioj	vaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišinantysis	vaišinantieji	vaišinančioji	vaišinančiosios	-	-
kilm.	vaišinančiojo	vaišinančiųjų	vaišinančiosios	vaišinančiųjų	-	-
naud.	vaišinančiajam	vaišinantiesiems	vaišinančiajai	vaišinančiosioms	-	-
gal.	vaišinantįjį	vaišinančiuosius	vaišinančiąją	vaišinančiąsias	-	-
įnag.	vaišinančiuoju	vaišinančiaisiais	vaišinančiąja	vaišinančiosiomis	-	-
viet.	vaišinančiajame	vaišinančiuosiuose	vaišinančiojoje	vaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišinantis, mot. g. vaišinanti.

vaišinantysis

1. tas, kuris vaišina

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---